vieninis

vienìnis, -ė adj. (2) DŽ, KŽ, víeninis (1) BŽ453; M, Rtr 1. LKAI107(Dt) vienu arkliu kinkomas, vienkinkis: Vienìnis vežimas i porinis Drs. Víeninis vežimas Rm. Víeniniai ratai Ėr, Pc. Vieniniai ratai y[ra] povėžio ratai, ne darbiniai Šts. Su víeniniu plūgeliu nieko nepadarysi tokiai sutrauktai dobilienai Jnš. Apsiarsim ir su víeniniu plūgeliu Ėr. Akėčia, kurią traukia vienas arklys, vadinasi víeninė Sn. Turim víenines roges Klov. 2. Z. Žem, J.Jabl, KlK29,5 pirminis, paprasčiausias, nedalus: Natūrinis skaičius, turįs tik du nelygius natūrinius d[aliklius] – vienetą ir save, vad[inamas] pirminiu arba vieniniu skaičium EncV1380. 3. BŽ625, KŽ sudarytas iš vienos dalies, viengubas, nesudėtinis: Lapai, kurie turi vieną, kad ir karpytą plokštelę, vadinas vieniniai rš. Kam tas pirštines velt, jos gi ne víeninės (iš vieno, nesukto siūlo megztos) Rm. Vieno daikto atvaizdai duoda vieninį optinį įspūdį [abiejose akyse] P.Aviž. | Víeninė santuoka, monogamija BŽ135; TTŽ. Abiakis vieninis regėjimas P.Aviž. ║ neporinis, nekartotinis: Vienìniai organai, pvz., burnos anga arba uodega E. Vieniniais laikomi tie jungtukai, kurie nekartojami prie kiekvieno jungiamojo dėmens, – pasakomi vieną kartą LKGII656. Pagal lokalizaciją jie (jungtukai) gali būti vieniniai, einantys tik šalutiniame dėmenyje, ir poriniai, kurių pirmoji dalis eina šalutiniame, o antroji – pagrindiniame dėmenyje BVIII24. 4. pavienis, atskiras: Vienìnis kapas NdŽ. Kovotojai įsirengia vieninius apkasus rš. Senųjų i-kamienių liekanų yra likę ypačiai vieninėse lytyse, kur neveikia sistemos prievarta A.Sal. Vieninė distribucija KlbXXXII(1)78. ║ vienetinis, mažmeninis: Vieninė prekyba rš. Vieninis pirklys rš. 5. vienaskaitinis: Vienìniai vietovardžiai NdŽ.